Pastaruoju metu vis trumpėja kelio ir klubo sąnarių keitimo operacijų laukiančiųjų eilės, tad pacientai gali greičiau gauti reikiamas paslaugas ir susigrąžinti judėjimo džiaugsmą. Daugelyje šalies ligoninių klubo ar kelio sąnario endoprotezo eilėje laukiama vis trumpiau – vos mėnesį ar kelis, kai anksčiau tokios eilės būdavo gerokai ilgesnės. Be to, žmonėms nereikėtų skubėti patiems įsigyti šių gaminių, nes juos galima gauti nemokamai.
Kodėl taip sunku susitaikyti su krūties vėžio diagnoze? Kodėl frazė „negalvok apie tai“ daugiau kenkia nei padeda? Ir ar iš tikrųjų reikia kovoti su „juodais debesimis“? Likus savaitei iki tarptautinės kovos su krūties vėžiu mėnesio ir spalio 2 dieną vyksiančio paramos bėgimo „Pink Run su BENU“ kalbiname jau 10 metų onkopsichologės patirtį turinčią NVI Vėžio ir kontrolės centro psichologę-psichoterapiautę Sandrą Birbilaitę.
Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet nusineša apie 8 tūkstančius gyvybių. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes daugeliu atvejų liga aptinkama pažengusioje stadijoje – į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Medikai vieningai sutaria, kad nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje ne tik sumažėja mirties rizika, bet ir pailgėja išgyvenamumo trukmė, sumažėja neįgalumo tikimybė, pastebimas geresnis gydymo efektyvumas, o nustačius ikivėžinius pokyčius galima net išvengti šios ligos išsivystymo.
Aktoriai Leonardo DiCaprio, Bradas Pitas, Catherine Zeta-Jones, rašytoja Joanne Rowling, dainininkės Demi Lovato, Brittany Snow, sportininkas Davidas Beckhamas. Jie ne tik pasaulio įžymybės. Jie išdrįso viešai papasakoti apie savo psichikos sutrikimus ir tai, kaip ieškojo pagalbos. Vieni džiaugiasi išsikapstę, kiti pripažįsta, kad su vidiniais demonais turės kovoti visą gyvenimą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Šią dieną svarbu dar kartą visuomenę informuoti apie šią pavojingą ligą.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris aktyviau dalyvauti mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose ir pasinaudoti suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Gyventojai turi žinoti, kad vaistinėse jie gali įsigyti pigesnių vaistų. Tokie vaistai paprastai yra generiniai. Natūralu, kad žmonėms kyla pagrįsti klausimai: kas yra tie generiniai vaistai ir kuo jie skiriasi nuo originalių vaistų? Kas juos gamina? Ar jie yra kokybiški?
Kaip apsisaugoti nuo daugiausiai gyvybių Lietuvoje nusinešančių širdies ir kraujagyslių ligų? Atsakymus į šiuos klausimus kauniečiai galės išgirsti artėjantį pirmadienį, kuomet Pasaulinės širdies dienos proga specialistai nemokamai konsultuos visus norinčius.
Ar žinote, kad sveikas suaugęs žmogus per minutę įkvepia 7-8 litrus oro, o tai yra 550 litrų gryno deguonies per dieną? Tuo tarpu idiopatine plaučių fibroze sergančiam žmogui sukvėpuoti tokį kiekį deguonies yra tikras iššūkis. Ši plaučius pažeidžianti liga nėra dažna, tačiau labai sunki – pagal savo eigą ji netgi prilyginama vėžiniam susirgimui.
Deja, nors šiandien Lietuvoje turime visas galimybes diagnozuoti idiopatinę plaučių fibrozę ir jos gydymui skirti inovatyvius vaistus, informacijos apie pačią ligą vis dar trūksta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės į gydytojus dažnai kreipiasi pavėluotai – kuomet liga jau būna įsisenėjusi.
Rugsėjo 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas gavo informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie du įtariamus, epidemiologiškai tarpusavyje susijusius, erkinio encefalito atvejus. Susirgo 67 m. ir 8 m. amžiaus vienos šeimos nariai iš Kaišiadorių rajono. Atliekant židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad erkės įsisiurbimo susirgusieji nepastebėjo, tačiau vartojo ožkų nevirintą pieną ir pieno produktus, įsigytus iš giminaičio ūkio, esančio Kaišiadorių rajone.
Šiandien, rugsėjo 22 d. yra minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena. Ganėtinai reta, palaipsniui progresuojančia liga kasmet pasaulyje suserga vienas arba du žmonės iš 100 tūkstančių, o tarp visų suaugusiųjų leukemijos atvejų ši liga sudaro 15 proc.
Lietuvoje yra apie 300 lėtine mieloleukemija sergančių žmonių, o ši kraujo vėžio forma per metus diagnozuojama 30 – 40 pacientų. Lėtinė mieloleukemija – suaugusiųjų liga, nors pasitaiko ir išimčių, kuomet liga nustatoma vėlyvos paauglystės metu. Per metus šalyje diagnozuojamas maždaug 1 toks atvejis.
Anapilin išėjo vienas šviesiausių mūsų protų – Leonidas Donskis. Ūminė širdies liga jį pasivijo ir į Anapilį pakvietė ruošiantis Pasaulinės širdies dienos minėjimui, beveik jos išvakarėse. Sunkiai suvokiama ir neviltį kelianti netektis – Lietuva prarado dar vieną šviesų žmogų. Deja, ne vienintelį, dar sunkiai susitaikome su aa. Bronislovo Lubio, Gintaro Ruplėno, Juliaus Veselkos bei kitų mirtimis, kurias sukėlė širdies ir kraujotakos ligos.
Nuo 1994-ųjų rugsėjo 21-ąją pasaulyje minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Tai – lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Alzheimerio liga dažniausiai serga senyvo amžiaus žmonės. Šią ligą 1907 m. pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.
Nors pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojams ir slaugytojams diabetologams jau kurį laiką suteikta teisė, gydytojui paskyrus, išrašyti pacientams daugumą medicinos pagalbos priemonių (MPP), įtrauktų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos gydymo įstaigose šia teise kol kas beveik nesinaudojama. Panevėžio ir Utenos apskričių įstaigos, vertinant pasinaudojimą suteikta teise, yra paskiausioje vietoje.
Atslenkantis ruduo atneša ne tik blogėjančius orus ir ilgėjančius vakarus, bet ir pasisėdėjimus prie televizoriaus, vakarienes su draugais, jaukius namus ir sotų, šildantį maistą. Jaukumas ir šildantis maistas, kaip ir mažiau judėjimo, turi savo kainą –tai didėjančias apimtis ir perėjimą į „žiemos režimą“. Visi žinome, kad „žiemos rėžimas“, panašiai, kaip televizijos ekranas ar fotoobjektyvas dažnam prideda po 5 kilogramus. Pavasarį išlindus iš šiltų megztukų numesti priaugtus kilogramus būna itin sunku.
Šį pirmadienį Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir jo pavaduotoja Ligita Liutikienė lankėsi Gargždų ligoninėje, kur oficialiai atidarytas druskos kambarys – dar viena fizioterapinė procedūra ligoniams, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.
Atlikus, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, dviejų Vilniaus mokyklų vaikų maitinimo vertinimą nustatyti ne tik vaikų maitinimo aprašo netobulumai, bet rasti ir vaikų maitinimo organizatorių pažeidimai. Ką daryti, kad vaikų kasdieninė mityba būtų palanki sveikatai?
Mokyklose vaikai valgo ledus
Mokyklose radome ir grietininių, ir pieniškų, ir kitų ledų rūšių. Žinoma, visų svarbiausia, kad ledai netaptų kasdienine vartojimo preke, bet kaip jie netaps, jei siūlomi mokyklų valgyklose?!
Dažnai sergantis vaikas – tai ir nerimas dėl jo sveikatos, ir praleistos mokslo ar žaidimų darželyje savaitės, ir tėvų nedarbingumo lapeliai, pagaliau – žlugę šeimos planai. Kad maži vaikai serga daug dažniau negu suaugusieji – žinomas faktas ir nieko nepakeisi, tiesiog reikia išaugti. Vieni mažyliai serga keletą kartų per metus, kiti, atrodo, neišbrenda iš ligų liūno. O kiek kartų per metus sirgti vaikui normalu?
Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.
Biuras ir kompiuteris – tai įprasta daugumos šiuolaikinių žmonių darbo aplinka. Net jei esate kūrybinės specialybės atstovas, tikėtina, kad vis tiek didžiąją dalį laiko praleidžiate prie kompiuterio. Dar daugiau, kompiuteris tapo pagrindiniu ne tik darbo, bet ir pramogų įrankiu, todėl dalis žmonių prie jo praleidžia kone ištisą dieną. Tuo tarpu mokslininkai ir sveikatos specialistai jau senokai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas ir jis ne tik augina papildomus kilogramus, bet ir trumpina gyvenimo trukmę.
Rugsėjo viduryje minima pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena verčia susimąstyti. Prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta keli tūkstančiai Lietuvos vyrų. Tai – dažniausia vyrų onkologinė liga šalyje ir ja serga daug vyresnio amžiaus stipriosios lyties atstovų. Diagnozė vėžys visuomet skamba baugiai ir nemaloniai, bet gera žinia yra ta, kad šis vėžys yra sėkmingai gydomas, o dažnais atvejais – išgydomas visiškai.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kone kasmet prasidedant rudens sezonuifiksuojamas ryškus užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis (pedikuliozės) atvejų pagausėjimas, o mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai šiuo laikotarpiu patenka į pagrindinę rizikos grupę. ULAC specialistų teigimu, oficialioje statistikoje matoma tik maža dalis sergančiųjų.Užregistravus visus susirgimus,jų skaičius galėtų būti net keletą kartų didesnis. Todėl specialistai raginaprevencinių užsikrėtimo utėlėmis priemonių imtis dar prieš kasmet pasikartojantį susirgimų piką.
Trečiadienį Seimas svarstys Prezidentės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Prezidentė teigia, kad birželio 28 dieną Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas (Nr. XII-2491) įtvirtino motinai ir vaikui žalingas nuostatas, prieš kurias ir kovoja liberalesnio įstatymo varianto šalininkai. Įstatymo variantų trumpą palyginimą trimis klausimais, dėl kurių verda didžiausios diskusijos, galite matyti žemiau pateiktoje lentelėje.
Artėjant Prezidentės vetuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymui Seime, žiniasklaidoje vėl agituojama už tai, kad būtų įteisintas „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymas. Toks didžiulis suinteresuotumas kyla todėl, kad užšaldytų embrionų reikia Europos bei kitose pasaulio valstybėse augančiai biotechnologijų pramonei – eksperimentams su embrionais, embriono kamieninių ląstelių gamybai.
Nugaros ir kaklo skausmai yra itin didelėsocialinė, psichologinė, medicininė ir ekonominėproblema. Pavyzdžiui, apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą,o 60–80 proc. jįpatiria bent vieną kartą per gyvenimą. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko kiek rečiau. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.
Kazickų šeimos fondas padovanojo Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos poskyriui labai reikalingą, modernų neinvazinį hemoglobino nustatymo aparatą, palengvinsiantį sunkių ligonių po transplantacijos diagnostiką ir gydymą.
Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės dr. Jelenos Rascon, po transplantacijų kai kurie pacientai patiria specifinę komplikaciją – hemoraginį cistitą. Tokiais atvejais kraujuojama labai daug ir nesulaikomai. Medikams tenka nuolat stebėti kraujo rodiklius, kad pacientas nenukraujuotų ir laiku būtų sulašinta eritrocitų masė. Šis aparatas leis kraujo rodiklius pamatyti be papildomų kraujo tyrimų, nereikės laborantų darbo, nereikės traumuoti ir taip sunkios būklės paciento.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM informuoja, kad rugsėjo 6-ąją, antradienį, smegenų mirtis buvo konstatuota žmogui, kuriam prieš keletą metų buvo atlikta inksto transplantacija.
Donorinio organo sulaukę recipientai dažnai patys būna pasirašę sutikimus donorystei po mirties, turi donoro korteles, tose šeimose donorystės tema kalbama ypač jautriai, nes visi žino, kaip sunku laukti donorinio organo ir kaip pasikeičia gyvenimas jo sulaukus. Artimųjų sprendimas gyvybės ratą tarsi suka toliau – kartą išgelbėtas žmogus po mirties tampa gelbėtoju kitiems.
Lietuvoje mažėja jaunų žmonių, jų sergamumas ir ligotumas didėja, tačiau mažėja mirčių.
Per pastaruosius 5 metus jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 2 proc. 2015 m. jaunimas, t. y. 14–29 m. amžiaus gyventojai, sudarė 20,4 proc. visos Lietuvos populiacijos, – jų buvo beveik 600 tūkstančių. Kiekvienam sergančiajam asmeniui teko 9,3 apsilankymopas gydytoją, iš viso – apie 4 mln. Tai sudarė 15 proc. visų apsilankymų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau penktus metus iš eilės, kviečia darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 16“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.
Užkrečiamųjų ligų prevencijai itin svarbi higiena. Per nešvarias rankas plinta įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos, galinčios sukelti rimtų pavojų sveikatai, tačiau daug užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė, gripas, tymai ar ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos plinta oro lašeliniu keliu. Pavyzdžiui, tuberkulioze vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie serga atvira šios ligos forma, todėl svarbu mažiesiems rodyti tinkamą pavyzdį bei ugdyti rankų plovimo ir kosėjimo etiketo įpročius.
Žiniasklaidoje pateikta daug prieštaringos informacijos. Kai kuriuose straipsniuose teigiama, kad maistas, paruoštas folijoje, pavojingas sveikatai. Ar tokia informacija pagrįsta?
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Almantas Kranauskas: „Aliuminio į maistą patenka tiek mažai, kad reikšmingo neigiamo poveikio sveikatai jis negali sukelti.“
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
