Nemokama buitinės technikos išvežimo paslauga vis labiau populiarėja. Ji padeda gyventojams atsikratyti senų ir nereikalingų prietaisų ekologiškai atsakingu būdu. Ši paslauga suteikia daug privalumų tiek vartotojams, tiek aplinkai, todėl svarbu suprasti, kaip ji veikia ir ką apima.
Ką apima nemokamas buitinės technikos išvežimas?
Minkšti baldai yra viena iš pagrindinių interjero detalių, suteikiančių namams jaukumą ir komfortą. Renkantis minkštus baldus, svarbu atkreipti dėmesį į daugelį veiksnių, kad jie būtų ne tik estetiški, bet ir patogūs bei ilgaamžiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nesuklysti renkantis minkštus baldus ir į ką būtina atkreipti dėmesį.
Pavasaris ir vasara – puikus metas transformuoti savo poilsio kampelį, o platus įvairių sodo audinių asortimentas suteikia daug galimybių, tereikia šiek tiek laiko, darbo ir noro. Atgaiva, patogi poilsio erdvė lauke paskatins leisti laiką lauke ir taps mėgstamiausia susitikimų ir laisvalaikio vieta. Tačiau norint pasirinkti tinkamą medžiagą lauko baldams, verta žinoti tipus ir savybes, tada bus lengviau priimti gerą sprendimą.
Liko mažiau nei metai, kol visi Lietuvos prekybininkai turės pradėti naudoti išmaniuosius kasos aparatus. Verslininkams baiminantis, kad perėjimas prie i.EKA sistemos stipriai padidins kaštus, rinkoje pradeda atsirasti paprastų, smulkiems verslams pritaikytų ir didelių investicijų nereikalaujančių sprendimų, įdiegiamų į išmanųjį telefoną.
Didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ bendrovė „Maxima LT“ šalia Lentvario, prie kelio Vilnius-Trakai, atidarė naują 69 mln. eurų vertės logistikos centrą.
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams šiuo kvietimu numatyta 2 mln. eurų suma iš Klimato kaitos programos lėšų. Maksimali paramos suma vieno projekto įgyvendinimui gali siekti iki 500 tūkst. eurų.
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pataisoms, kurios įtvirtintų kokybinius pokyčius miškininkystės sektoriuje.
„Ilgai laukti, su suinteresuotomis grupėmis derinti pakeitimai numato didesnį dėmesį gamtosaugai, miško išteklių apsaugai ir kokybei. Naujos normos suteiks galimybę geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes: atsisakyta perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos aprašo pakeitimus, leisiančius padidinti gyvenamųjų pastatų šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo mastą bei sumažinti gyventojų išlaidas už energiją.
Sunkųjį metalą kobaltą galime vertinti dvejopai. Viena vertus, dėl unikalių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose srityse, kita vertus, gali būti toksiškas ir kenksmingas aplinkai bei žmonių sveikatai. O ar žinote, ką bendra kobaltas turi su mitinėmis būtybėmis koboldais? Ir kad geologai, tyrinėdami žemės gelmes, be mineralų, atranda dar ir senovinių pasakojimų?
Pavasarį, kaip ir kiekvienais metais, daug žemės ir miško savininkų bei valdytojų veisė ar atkūrė miškus valdomoje žemėje. Kultūriniu būdu pasodintas miškas paprastai vadinamas miško želdiniais. Pasodinus mišką svarbu jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti jo apsaugą. Kaip tai daryti, pataria Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis patarėjas Miškotyros mokslų daktaras Ričardas Beniušis.
Pasaulinę aplinkos dieną, birželio 5-ąją, išskirtinis dėmesys skirtas vandens stygiaus problemai. Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje, todėl daugelyje šalių sausros taps vis dažnesnės, o gyventojams gali trūkti vandens. Europos Komisija ne tik Pasaulinę aplinkos dieną, bet visus metus kviečia gyventojus, organizacijas, įmones atkreipti dėmesį į bręstančią vandens krizę ir prisidėti prie kampanijos „Vandens požiūriu išmintinga ES“.
Trečiadienį Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos pateiktam Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo apibrėžiamas inovatyvesnis požiūris į paslaugos teikimą ir aiškesnis ekonominis universaliosios pašto paslaugos (UPP) reguliavimas, šis įstatymo projektas teikiamas Seimui svarstyti. Šie sprendimai užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę ir geresnę vartotojų patirtį.
Atsižvelgus į ūkininkų prašymus ir siekiant racionaliai bei efektyviai naudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšas, perskirstyta šios programos priemonės „Parama smulkiesiems ūkiams“ kovo 1 d. - gegužės 15 d. vykusiam kvietimui skirta lėšų suma. Bus finansuojami visi smulkiųjų ūkininkų projektai, surinkę privalomą 25 balų skaičių.
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) informuoja, kad, gegužės 31 d. duomenimis, Lietuvos savivaldybėse jau įteisinti 1623 gręžiniai. Pasak LGT specialistų, šis skaičius parodo ir tai, kiek žmonės rūpinasi savo turtu, ir kiek – aplinka.
Tarp visų šalies savivaldybių kol kas pirmauja Vilniaus rajonas – įteisinti 392 gręžiniai, Vilniaus miestas – 169 gręžiniai ir Trakų rajonas – 95 gręžiniai.
Siekiant efektyviau kovoti su spygliuočių medžių kenkėju žievėgraužiu tipografu, Vyriausybė atšaukė nuo liepos turėjusį įsigalioti sprendimą iki 10 dienų pailginti laiką, per kurį nupirkta valstybinių miškų spygliuočių mediena turi būti išgabenta iš miško.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui, kad nuo liepos pirkėjai paruoštą medieną privalėtų pasiimti per 5 dienas, kaip yra dabar. Toks terminas galiotų nuo balandžio 1 iki spalio 1 dienos.
Vyriausybės posėdyje pritarta Seimo nario Kęstučio Navicko inicijuotoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo ribojant ūkinę veiklą bei atsisakyti besidubliuojančių sąlygų.
Projektu siekiama sujungti dvi esamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygas (SŽNS) ir panaikinti perteklinius reikalavimus, neduodančius naudos melioracijos sistemų ir melioracijos statinių funkcionalumui užtikrinti. Siūloma, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS būtų sujungtos į vieną melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS.
Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl jos valdymas labai svarbus tiek patiems ūkininkams, tiek visai visuomenei. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ūkininkams siūlo įrankį, galintį padėti išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms – burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF).
Nuo gegužės 14 d. savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) gali teikti paraiškas dotacijoms namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti. Iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos likus kiek mažiau nei dviem savaitėms, jau sulaukta paraiškų viršijančių kvietimui numatytą skirti lėšų sumą.
Vilniaus savivaldybė prestižiniame Valakampių rajone neteisėtai suprojektavo keturis gyvenamųjų namų statybai skirtus valstybinės žemės sklypus, nes juose yra valstybinės reikšmės miško, nusprendė Regionų administracinis teismas.
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu 38 Lietuvos savivaldybėse atskirai surenkamos biologinės (tarp jų maisto ir virtuvės) atliekos. Jau šią savaitę, nuo birželio 1-osios, šį sąrašą papildys Plungės rajono savivaldybė, o nuo liepos 1 d. – Kelmės ir Šilutės rajonai.
Europos Sąjunga šiandien galutinai apsisprendė užkirsti kelią į ES rinką rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. ES Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais pritarė padidintiems importo muitams iš rusijos ir baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai. Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES neturėtų sustoti - būtina plėsti apribojimus rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams.
Žemės ūkio ministerija ruošiasi atnaujinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Apsaugos priemonė nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles. Siekiama ne tik patikslinti paramos paraiškų atrankos vertinimą ir reikalavimus apsaugos priemonėms, bet ir atnaujinti tinkamų paramai gauti savivaldybių grupes bei padidinti didžiausią paramos sumą vienam pareiškėjui.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, Miško kirtimų taisyklių ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimus, leisiančius efektyviau kovoti su miško kenkėjais – žievėgraužiais tipografais.
Vyriausybė, siekdama tinkamai įgyvendinti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą, kuriame yra daugiau kaip 2,8 tūkst. įvairių produktų.
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų pakeitimams, kurie leis sutrumpinti miškų priskyrimo miškų grupėms ir miškų grupės keitimo procesą nuo dešimties metų iki 3-4 mėnesių.
Aplinkos ministerija sulaukia susirūpinusių gyventojų užklausų dėl kritusių žuvų, pastebėtų prie Kuršių marių. Pasak aplinkosaugininkų, dėl deguonies trūkumo ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų žūstančios žuvys yra įprastas gamtinis reiškinys, pasikartojantis kiekvienais metais, kai prasidėjus karščiams staiga sušyla vandens telkinių vanduo.
Gegužės 27 dieną Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) specialistai iš mokslinių tyrimų laivo katamarano „Vėjūnas“ atliko deguonies koncentracijos matavimus Kuršių mariose. Išmatuota deguonies koncentracija siekė 7-9 mg/l, o vandens temperatūra +21°. Ekspedicijos metu buvo pastebėta kritusių žuvų.
„Tradiciškai granatai asocijuojasi su šilta ir sodria raudona spalva, bet iš tiesų ši mineralų grupė pasižymi plačia spalvų gama, įskaitant žalius, geltonus, rožinius ir net bespalvius variantus. Be to, granatai naudojami ne tik juvelyrikoje, bet ir pramonėje“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vyriausioji geologė Irena Balčiūnaitė.
Antradienį Aplinkos ministerija valstybinių institucijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, nevyriausybinių organizacijų, gamintojų ir importuotojų atstovams pristatė Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 m. plano bei Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaitas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad nuo gegužės 28 d. savivaldybių administracijos kviečiamos pasinaudoti parama, atliekant valstybinės miško žemės sklypų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymo darbus bei rengiant valstybinės miško žemės sklypų miškotvarkos projektus. Šiai paramos priemonei iš valstybės biudžeto skiriama 860 tūkst. eurų.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
