Dienos nuobiros (XI)

Man patinka

Stebėti paukščius

Kaip ir žmones

Jų klegėjimą

Ir klegėti pačiai

Apie nieką ir viską

Dienovidžius

Kokie buvo jie mūsų laikais

Kai vaikystės supynės iškeldavo

Ir užgniauždavo kvapą

Rodos dangų lietei

 O jaunystės svajonės išvesdavo

Į tolius kur ne tavo namai

Nenorėjai toj kryžkelėj likti

Ir prisiekus išlikti tiesiog išlikai

Kaip kare

Be gyvenimo meilės be duonos

Su ne savo draugais

Su vieninteliu priesaku

Viską ištverti...

Ir tveri iki šiol iš dangaus

Žodį spalvą ar klegesį

Nutylėto gyvenimo savo ir kito žmogaus

 

Birutė Steponavičienė

2018 07 02

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode