Urtė Neniškytė: „Mes norime turėti kuo aktyvesnes smegenis, bet stengiamės jų nenaudoti“

 

Vilniaus universiteto (VU) ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamų atvirų nemokamų paskaitų ciklo #LEAD paskutinė pavasario semestro paskaita buvo skirta neuromokslams. Į jų paslaptis minią klausytojų, susibūrusių VU Mažojoje auloje, lydėjo ir visuomenėje sklandančius mitus sklaidė charizmatiškoji VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė.

Gyvenkime lokaliai, mąstykime ir veikime globaliai

Esu toks žmogus, kuris labiau tiki žmogaus prigimtiniais stebuklais negu Pasaulio banko prognozėmis. Taip pat tikiu, kad žmogui negana būti darbuotoju labai didelėje gamykloje ar fabrike, lenktyniaujančiame siuvėjų arba verpėjų skaičiumi su Kinija. Aš manau, kad žmogui reikia dar kažko daugiau. Kai kas įsivaizduoja, kad homo faber yra vienintelė žmonių siekiamybė. Bet žmogus yra tam tikra paslaptis, kurios neįmanoma visiškai nuspėti. Šiandien pasaulis vis labiau mato, kokiu greičiu technologijos pinga ir kokiu greičiu idėjos brangsta. Miestai jau nustojo būti sandėliai ir didžiųjų konvejerių koncentracijos vieta. Miestai yra idėjų, metaforų, simbolių, ženklų, prasmių generavimo lizdai.

Ar darbas apsaugo nuo skurdo?

 

Mokslinėje literatūroje galima rasti daug įrodymų, kad nedarbas lemia skurdą, o mokamas darbas yra viena pagrindinių priemonių kovojant su skurdu. Visgi, kaip rodo praktika, užimtumas ne visada apsaugo namų ūkius nuo skurdo. Eurostatskelbiamo Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2016 m. tarp 28 ES šalių apytiksliai 9,6 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių samdomą darbą dirbančių asmenų buvo priskirti skurstančių dirbančiųjų kategorijai, kadangi jų pajamos nesiekė 60 proc. nacionalinės medianos. 

Kaip stabdyti žalingų priklausomybių paveldą?

2000 m. Kaune bendromis Kauno arkivyskupijos ir savivaldybės pastangomis buvo įkurtas Senamiesčio vaikų dienos centras, teikiantis socialines paslaugas šeimoms su vaikais, patiriančioms socialinių, ekonominių, psichologinių sunkumų šiandieninėje visuomenėje. Šiose šeimose dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, smurtaujama, todėl vaikai patiria nuolatinį stresą, nepriežiūrą. Centre jiems teikiama pagalba, taip pat vykdoma žalingų įpročių prevencija, kadangi tokiems vaikams gresia didelis pavojusperimti tėvų gyvenimo būdą, jį priimant kaip normą.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

 

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleisdamas vienas, jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

5 idėjos įdomiam laisvalaikiui su šeima

 

Gegužės 15-ąją švenčiama Tarptautinė šeimos diena, todėl tai puiki proga namiškius palepinti dėmesiu ir naudingai praleisti laiką kartu. Psichologai įrodė, kad praleistas laikas kartu su brangiais žmonėmis teikia didžiulę laimę ir pasitenkinimą. Pranešime žiniasklaidai siūlomos 5 idėjos smagiam šeimos laisvalaikiui.

Švedijos ekspertė: vyrų smurtą prieš moteris lemia visuomenėje susiklosčiusi hierarchija

 

Gegužės 9 d. Atviros Lietuvos fondo namuose vyko diskusija „Stambulo konvencija, moterys ir smurtas. Ar Lietuva viename kelyje su progresyviomis Europos šalimis?“ Diskusijoje dalyvavo Švedijos nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris tyrimų centro Upsalos universiteto ekspertė Ulla Albért, sutikusi duoti interviu „Bernardinai.lt“.

Grėsmę vaikų sveikatai suvaldyti gali ne tik gydytojai, bet ir tėvai

Lepindami vaikus įvairiais skanėstais ar galimybe ilgas valandas leisti prie kompiuterio ekrano dažnai nesusimąstome, kad tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą.

Vaikų ligų gydytojai stengiasi atkreipti dėmesį į opiausius vaikų susirgimus ir skatina tėvus atsakingai formuoti savo atžalų sveikos gyvensenos įpročius, nes tai ateityje gali padėti išvengti sunkių lėtinių ligų ar netgi psichologinių problemų.

Penkių vunderkindų mama: kaip atskleisti unikalius vaiko talentus?

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris. Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse, todėl moteris dalinasi aktualiomis įžvalgomis darnaus ir sėkmingo ugdymo klausimais.

Diskriminacija dėl amžiaus

Štai labai banali situacija: bendrovė skelbia ieškanti darbuotojų. Jūs atitinkate visus reikalavimus. Prašoma raštu atsiųsti gyvenimo aprašymą. Jį nusiunčiate. Po to – tyla. Laukiate savaitę ir paskambinate – gal turi papildomų klausimų, gal negavo gyvenimo aprašymo. Kas žino, kas gali atsitikti. Firmos darbuotojas pakelia ragelį ir praneša, jog darbuotojų bendrovė nebeieško. Jau rado. Kodėl jums nepranešė, nematė reikalo, nes kitas kandidatas labiau atitiko reikalavimus. Tuo pokalbis ir baigiasi.

Ištiesk gerumo ranką


Norime pristatyti nemokamą saviraiškos ir bendradarbiavimo stovyklą
„Draugystės tiltai“. Stovykla yra skirta 12-18 metų vaikams ir jaunimui
iš socialiai remtinų šeimų bei rizikos grupių.

Neišeiti iš kalbos namų

Skelbiame dr. Marijaus Šidlausko kalbą, pasakytą gegužės 7-ąją Signatarų namuose, Vilniuje, vykusiuose Spaudos pusryčiuose.            

Pasakyti gyvybei „taip“

 

Vien žodis gyvybė dažnai sukelia teigiamų emocijų, tai, ką norisi išsaugoti ir branginti. Tačiau būna, kad moteriai pastojus, gal dėl vienatvės ar kitų priežasčių, pasaulis ima griūti, apima panika, baimė, pyktis, gėda, kaltė... Gal ne laiku?

Itin jautrūs vaikai: kaip jiems padėti?

Net 15–20 proc. vaikų visame pasaulyje gimsta itin jautrūs. Tai pernelyg didelis skaičius, kad visi jie būtų „nenormalūs“ – knygoje „Itin jautrus vaikas: Kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“ daro išvadą mokslininkė Elaine N. Aron ir prideda: jei evoliucija šią didelio jautrumo savybę išsaugojo, tam turėjo būti rimta priežastis.

Pavargę nuo gyvenimo

Kiekvienais metais apie 6000 žmonių Nyderlanduose pasirenka būti nužudyti aktyvios eutanazijos būdu. Visgi dabar kyla protestas.

Bėdos dėl cukraus. Kai ligą priimi kaip iššūkį

 

Kristinos patirtimi pasidalyti paskatino knyga. Taip, taip, knyga. Grįžusi atostogų iš Mančesterio, kaip jau įprasta, išsiruošiau susitikti su buvusiais kolegomis. Sutartoje vietoje laukdama žvalgiausi po čia pat veikiančio knygyno vitriną ir joje pamačiau minėtą knygą. Dabar jau būtų nesąžininga neįvardyti ir pačios knygos – tai dr. M. Mosley „8 savaičių glikemiją mažinanti dieta“, apie kurią pirmąkart išgirdau prieš kelerius metus; labai smagu buvo pamatyti, kad ši sveikatinimo knyga išleista ir lietuviškai. Taigi, remdamasi savo bičiulės patirtimi, kurios virsmą stebėjau, sumaniau šiek tiek praskleisti, koks lobis šioje knygoje slypi – kalbu apie vieną iš pagalbos būdų diabetu sergantiems žmonėms. Be to, net neabejoju, kad daug kam bus įdomūs čia autoriaus pateikti įvairūs mokslo eksperimentai, susiję su žmogaus sveikata.

Gabija Vitkevičiūtė: skaitymo valandos yra šventos valandos

 

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais? Kaip ji skatina savo vaikus skaityti? Ir kaip knygos gali suburti šeimą draugėn? Apie tai leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė kalbasi su Gabija Vitkevičiūte.

Neišvengiamoji senatvė: kaip ją pasitiksiu?

 

Atrodo natūralu, kad artėjanti senatvė kiekvienam žmogui kelia nerimą. Kodėl vis dėlto ji pasitinkama taip skirtingai?

Matyt, daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus apskritai žiūri į gyvenimo iššūkius, kančią ir mirtį. Mat daugumai senatvė siejasi būtent su šiais dalykais. Pastebiu, kad senatvės daug mažiau bijo žmonės, tikintys, kad mūsų egzistencija nesibaigia mirtimi. Kiti žmonės senatvę sieja su artėjimu išnykimo link, todėl labiau dėl to nerimauja. Visgi visiems žmonėms yra būdingas nerimas dėl nežinomybės, susijusios su gyvenimo baigtinumu šiame pasaulyje.

Ar darbas turi ateitį?

 

Tapo įprasta juodomis spalvomis piešti rytojaus darbą. Tad būtina ne tik plačiai apie jį diskutuoti, bet ir praturtinti bei patvirtinti jo vertę. Šiandien darbui ypač reikia dosnaus požiūrio ir realistiškų, tačiau vilties kupinų žodžių“ - sako italų ekonomistas Luigino Bruni.

Vertingas yra kiekvieno žmogaus gyvenimas

 

„Kita pavojinga ideologinė klaida yra daroma tuomet, kai įtarinėjamas kitų žmonių socialinis įsitraukimas, kai toks aktyvumas matomas kaip paviršutiniška, pasaulietiška, sekuliari, materialistinė, komunistinė ar populistinė veikla. Arba tokia veikla yra nuvertinama, neva yra kitų, daug svarbesnių problemų, ar manant, jog iš tiesų reikšmingas yra tik koks nors vienas etinis klausimas ar tikslas, kurio patys ir siekia.

Kai ateina laikas būti savo tėvų tėvais

 

„Mano tėčiui 92-eji. Kiekvieną savaitę sekmadienio vidurdienį jis laukia šeimos susitikimo. Laukia „istorijų dienos“. Abu mėgstame fantastikos, kino, knygų pasaulį. Jis mane išmokė nardyti princesių, piratų, drakonų, pilių, elfų ir vienaragių pasaulyje. Tačiau pats fantastiškiausias herojus visada buvo jis pats. Šiandien jis nebevaikšto, tačiau savo vežimėlyje kaip vaikas laukia, kuo jį nustebinsiu. Taigi po penkiasdešimties metų pasakas pasakoju aš. Iš pradžių tai mane liūdino, tačiau šiandien galiu tuo džiaugtis, kad grąžinu jam kažką iš tos gausybės dalykų, kuriuos gavau iš jo būdama maža. Užsidaro vienas ciklas: tuo pat metu gražus ir liūdnas. Kaip ir pats gyvenimas. Tiesa?“

Ar myli mane?

 

Kiekvienas pavasaris, vis iš naujo atgimstant gamtai, sykiu pasitinka ir Kristaus šlovintojų pergalingą ir viltingą džiaugsmą: Jis prisikėlė! Išties krikščionybė atneša neįtikėtiną žinią – neįmanoma yra įmanoma. Tačiau, jei esama tikėjimo, tai pastarasis nebūtinai yra vientisas ar be prieštaravimų. Priešingai – tikėjimas gali reikšti viso gyvenimo kovą, pirmiausia pačiam su savimi ir savo abejonėmis, o neretai ir meilės pokalbį su Aukščiausiuoju, net jei atrodo, kad kalbėjimas krypsta tik „į vieną pusę“. Galiausiai tikėjimą gali ženklinti ne vienas atsivertimas kaip nuolatinis grįžimas pas Dievą, kas kartą tampant ištikimu šlovintoju. Tada netgi gali ištarti: „Myliu Tave, Viešpatie!“ Nors iš tiesų Jo klausimas, „ar myli mane?“ – jau užduotas:

Laimingiausi žmonės, kurie neturi teisės gimti?

Prigimtinio asmens orumo sąvoka yra viena kertinių Vakarų civilizacijos ir, plačiau žiūrint, demokratijos, žmogaus teisių teorijos ir praktikos atramų. Tai kartota daugybę kartų, įrašyta aukščiausio lygio susitarimuose. Pvz., 2006 m. Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija, nuo 2011 m. galiojanti visoje Europos Sąjungoje, pažymi, kad „visai žmonių giminei būdingi prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės sudaro laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindą“, o „bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas“.

Dienoraštis – geras pagalbininkas pažįstant ir tobulinant save

Kelio į laimę, sveikatą pagrindas yra savęs pažinimas, kuris yra svarbus pradedant depresijos, nerimo gydymu ir baigiant dvasinės laisvės ar Dievo karalystės paieškomis. Vienas iš savęs pažinimo įrankių yra dienoraštis. Toliau ir pabandysiu pasidalinti savo patirtimi, kaip dienoraštis mums gali padėti.

Rašytoja Vaiva Rykštaitė: „Vaikai pakeitė ne tik mane, bet ir mano rašymą“

 

Į šių metų Knygų mugę rašytoja VAIVA RYKŠTAITĖ atkeliavo iš Havajų. Tiesa, prie štai dar užsuko į Kauną, kur jos laukė išsiilgę giminaičiai. Jos naujausios knygos vaikams „Jūratė, Kastytis ir Mikas“ (leidykla „Nieko rimto“) veikėjas Mikas į Lietuvą atvyko iš Amerikos. Ar kelionės padeda atrasti save? Ar rašymas vaikams keičia žmones? Jūsų dėmesiui – interviu su rašytoja V. Rykštaite.

Džiaugsmas – pirmasis meilės vaisius

„Neabejotini tikro Kristaus Kryžiaus požymiai tokie: romumas, gilus ramybės jausmas, meilė, pasirengusi bet kokiai aukai, didelis veiksmingumas, ištekantis iš paties Kristaus sužeisto Šono. Ir visada – akivaizdus džiaugsmas: džiaugsmas, kylantis iš žinojimo, kad tas, kuris tikrai atsiduoda, yra šalia Kryžiaus, ir, vadinasi, šalia mūsų Viešpaties.“ (Šv. Chosėmarija Eskriva, Kalvė, 772)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode