Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su 2022 m. Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai. Pajūrio regioninio parko ir Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai dar labiau susiaurėjo ištisuose (vientisuose) ruožuose, dalis net perpus.
Pramoninių teršalų direktyvos reikalavimai žemės ūkyje planuojami taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriams
Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriuje reikalavimus taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai.
Lietuvos vandens telkinius papildė daugiau kaip 6 milijonai vėgėlių
Nemuno deltos upės ir ežeras Aukštaitijoje papildyti 6,38 mln. vėgėlių jauniklių. Dėl gero apvaisinimo ir mažo neapvaisintų ikrų kiekio, inkubacijos laikotarpiu žuvų išleista 1,58 mln. daugiau.
Išperkami vertingi gamtai miško sklypai
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia privačių miškų savininkus teikti pasiūlymus išpirkti gamtiniu požiūriu vertingą miško sklypą ar sudaryti apsaugos sutartis dėl miško sklype esančių gamtinių vertybių apsaugos. Bus atrenkami tik didžiausią ekologinę vertę ir svarbą buveinių bei rūšių apsaugai turintys miško sklypai.
Nevyriausybinių organizacijų advokacijos finanasavimui gauta 15 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) investicijoms į aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų advokacijos pajėgumų stiprinimą sulaukė 15 paraiškų. Jose prašoma kiek daugiau nei 1,2 mln. eurų investicijų. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos buvo skirta 0,5 mln. eurų.
Atėjus paukščių perėjimo ir jauniklių vedimo metui ribojamas kai kurių saugomų teritorijų lankymas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad nuo balandžio 1-os iki rugpjūčio 1-os dienos draudžiama lankytis kai kuriuose gamtiniuose draustiniuose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose. Tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – peri paukščiai, jauniklius veda žinduoliai, todėl bet koks jų trikdymas gali turėti neigiamą poveikį.
Ūkininkams siūlomas naujas įrankis žemės ūkio rizikoms valdyti
Kriziniais laikotarpiais visiems svarbu stabilizuoti savo pajamas. Ūkininkams siūlomas naujas įrankis – rizikos valdymo fondai, kuriems jau galima prašyti paramos. Paraiškas galima teikti nuo balandžio 3 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“. Šio etapo biudžetas – 100 tūkst. Eur paramos lėšų.
Laikino solidarumo įnašo siūloma netaikyti naujoms kredito sutartims
Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Grundalas keičia Baltijos jūros rifo buveines
Nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių invazijos yra svarbi aplinkosaugos problema. Invazinės rūšys kelia grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, bendrijoms ir ekosistemoms. Vienas tokių invazijos pavyzdžių – žuvis juodažiotis grundalas, kuriam išplitus Lietuvos Baltijos priekrantės dalyje drastiškai sumažėjo midijų populiacija.
Aplinkosaugininkai primena: neleistinose vietose važinėjant keturračiais, niokojami gražiausi gamtos kampeliai
Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai visus miško lankytojus skatina saugoti ir neniokoti miško paklotės. Todėl per akciją „Saugom mišką“, trunkančią iki gegužės 15-osios, nebus pamiršti ir keturračių bei kitų transporto priemonių vairuotojai.
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimai: preliminarus žemėlapis
Artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, ūkininkai gali jau dabar pasitikrinti, ar jų valdos patenka į teritorijas, kurioms bus taikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai (VR).
Lietuvos vynuogių augintojams – ES parama vyno gamybai
Jau birželio mėnesį Lietuvos vyninių vynuogių veislių augintojai ir vyno iš jų gamintojai galės teikti paraiškas ir pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ parama.
Patarimai kaip pašalinti dulkes, šiukšles ir kitas atliekas po buto remonto
Buto valymas po remonto gali tapti nemenku iššūkiu, jei nežinosite, kaip tinkamai išvalyti statybines dulkes ir kitus likusius nešvarumus. Statybinių medžiagų likučiai ir vadinamosios statybinės dulkės yra daug sunkiau pašalinamos iš aplinkos ir kenksmingesnės, todėl patalpoms po remonto reikalingas atidus valymas. Geriausia išeitis – patikėti šią užduotį valymo profesionalams, tačiau jei nusprendėte šio darbo imtis patys, dalinamės naudingais patarimais.
Lietuvos vandens telkinius praturtins milijonas ungurių
Šiemet į Lietuvos ežerus ir upes planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. ungurių. Tęsdama Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sulaukė 540 kg stiklinės stadijos ungurių siuntos iš Prancūzijos.
Draudimo įmokų kompensacijos skatina ūkininkus draustis
Iki birželio 30 d. priimamos paraiškos gauti paramą dėl augalų ir pasėlių draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Tai pirmasis šių metų kvietimo teikti paraiškas etapas, kuriam skirta 235 461 Eur suma.
Pratęstas laikas, kai už mieste turėtą žemę gales būti atlyginama mišku
LR Seime priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai, kuriais pratęsiamas laikas už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje.
Regionų plėtros programai – maksimalus visų institucijų dėmesys
Vidaus reikalų ministerija, būdama atsakinga už nacionalinę regioninę politiką ir siekdama sklandaus Regionų plėtros programos (RPP) įgyvendinimo, inicijavo tarpinstitucinės darbo grupės sudarymą.
Nuo šiol sužinoti, kokie pavojingi orų reiškiniai prognozuojami galima ir telefonu
Vykstant sparčiam globalios klimato kaitos reiškiniui visame pasaulyje ypač auga orų prognozių ir perspėjimų apie pavojingus orų reiškinius svarba. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) sukūrė specialų autoatsakiklį, teikiantį informaciją apie orų prognozes. Jis pradeda veikti šiandien, minint Pasaulinę meteorologijos dieną.
Jauniesiems ūkininkams – dotacijos ir lengvatinės paskolos
Žemės ūkio ministerija parengė taisyklių projektą, kaip bus remiami jaunieji ūkininkai, planuojantys užsiimti žemės ūkio verslu.
Leidimai medžioklės plotų naudotojams bus pratęsiami 10-iai metų, jei buvo laikomasi visų sąlygų
2023 m. daugumai medžioklės plotų naudotojų baigiasi 2013 m. išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad leidimai bus pratęsiami dar dešimčiai metų, jei buvo tinkamai vykdomos juose nurodytos sąlygos.
Miestų partnerystės ir bendradarbiavimas: Lietuvos politikai ir teritorijų planavimui pirmą kartą skirtas didelis dėmesys
Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklas ESPON paskelbė praktiniam pritaikymui skirtas rekomendacijas, vadovus ir tyrimus, susijusius su minkštuoju bendradarbiavimu, funkciniais regionais ir teritorine sanglauda Lietuvoje. Vilniaus-Kauno partnerystė kartu su Liuksemburgo ir Šveicarijos miestų partnerystėmis pateikiama kaip gerieji Europos pavyzdžiai.
Prasideda sulos sezonas – ką svarbu žinoti
Prasidėjus pavasariui ir atšilus orui prasideda sulos mėgėjų sezonas. Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tinkamai elgtis tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.
Už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimą – didesnės išmokos
Žemės ūkio ministerija ruošiasi padidinti išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Nauja tai, kad išmokos bus skiriamos ir už bites.
Pavasariniams gaisrams užkardyti – prevenciniai miškininkų reidai
Lietuvoje įsivyraujant šiltesniems ir sausesniems orams, miškininkai kartu su ugniagesiais imasi prevencinių priemonių žolės ir miško gaisrų atvejams suvaldyti. Kovo 20 d. prasidėjo bendra Valstybinių miškų urėdijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrų prevencijos akcija „Nepadek gamtos“.
Šiandien minime tarptautinę miškų dieną: sveiki miškai stiprina fizinę ir psichinę žmogaus sveikatą
Šiandien, kovo 21 d., pasaulis vienuoliktą kartą švenčia Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos paskelbtą Tarptautinę miškų dieną. Šių metų tema – „Miškai ir sveikata“ragina ne tik imti iš miškų, bet ir jiems duoti, nes tik sveiki miškai gali padėti sustiprinti fizinę ir psichikos sveikatą.
Fiksuojamas rekordinis atsinaujinančios energijos išteklių projektų vystytojų aktyvumas
Patvirtinus naują prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo tvarką, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ fiksuoja didžiulį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystytojų aktyvumą. Per pirmąsias tris dienas nuo kvietimo pradžios gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia siekia 7500 MW.
Finansų ministerija: ekonomika išlieka atspari, infliacija šiemet lėtės sparčiau nei projektuota
Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja atsparumą iššūkių akivaizdoje. Atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šalies ūkio augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. 2023 metais vidutinė metinė infliacija, numatoma, bus žemesnė nei projektuota anksčiau ir sieks 8,5 proc.
Skelbiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita: oro temperatūra jau pakilo 1,1 °C
Pirmadienį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
Žemės dienos proga Vilniuje – dvi išskirtinės meno instaliacijos
Ar šiukšlės yra tai, ką ateinančioms kartoms norime palikti po savęs? Šį klausimą užduoda šiandien, pasaulinę Žemės dieną, pristatoma Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“, inicijuota Aplinkos ministerijos. O Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje įgyvendinama tirpstančio ledo instaliacija kviečia ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime.
Ypatingas dėmesys – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui
Siekdama tinkamai pasirengti artėjančiam paraiškų priėmimui, Žemės ūkio ministerija tikslina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles.