Ar poezijos knyga namuose keičia moksleivio matematikos pasiekimus?

 Laimingas, kurs gali tikėti,

Ko dar neapvylė viltis...

(K. Binkis, 1911)

Apie poeziją ir matematiką negalima nei kalbėti, nei rašyti trumpai... Tad tęskime svarstymus, ar viena poezijos knyga moksleivio namuose (knyga, apie kurią vaikas ŽINO!) pakelia jo/jos matematikos testo rezultatus Lietuvoje ir kitose šalyse. O jei rimtesne moksline kalba – išanalizuokime, kaip moksleivio šeimos kultūrinė aplinka papildo socialinę-ekonominę bei edukacinę aplinkas ir kokią įtaką daro moksleivio ugdymosi rezultatams. Kitas natūralus klausimas – kaip ta Lietuvos 15-mečio moksleivio šeimos kultūrinė aplinka, „išmatuota“ poezijos knygomis namuose, atrodo platesniame tarptautiniame kontekste ir kaip ji kito per pastarąjį dešimtmetį (t. y. nuo 2006 metų, kada Lietuvoje vykdomi tarptautiniai PISA tyrimai).

Pirmasis trumpas žvilgsnis – kaipgi į tą PISA tyrimo klausimą atsakinėjo kitų šalių moksleiviai, kiek jų žino, ar jų namuose yra poezijos knygų? Ir kaip poezijos knygos turėjimas ir moksleivių mokymosi rezultatai siejasi? Kaip jų fone atrodo tie 52 proc. Lietuvos moksleivių, žinančių apie poezijos knygas namuose? Bendras visų 65 šalių, išsirikiavusių pagal atsakymų statistiką, sąrašas yra įdomus. Lietuva jame 22-oji, gerokai po kaimynų estų (4-ti) ir latvių (9-ti). Tačiau šio sąrašo analizė sudėtinga: prasideda jis Kosovu, Rumunija, Rusija, pirmame dešimtuke tarp buvusių socialistinio bloko šalių įsiterpia vienintelė Islandija (7-ta), tuo lyg pabrėždama savo išskirtinumą skandinaviškoje šalių grupėje, kurios yra sąrašo apačioje: Švedija (57-ta), Danija (61-ma). Skirtumai tarp šių šalių ne tik jų vietose sąraše, bet ir skaičiuose – Islandijoje 69 proc. moksleivių manosi namuose turį poezijos knygų, o, pavyzdžiui, Švedijoje ar Danijoje tokių moksleivių yra daugiau nei du kartus mažiau – atitinkamai 31 proc. ar 28 proc. (šiame fone lietuviški 52 proc. atrodo gana gerai, ypač palyginus juos su dabar dažnai giriamos Suomijos 47 proc.).

Lietuvoje jau pastebėjome „mergaičių fenomeną“ – jos dažniau nei berniukai atsakė, kad šeimos bibliotekoje yra poezijos knygų. Tai būdinga ne vien tik Lietuvai. Daugumoje šalių, dalyvavusių PISA-2015 tyrime, merginos geriau už vaikinus žino apie poezijos knygas namuose. O Lietuva patenka tarp penkių šalių, kuriose šis skirtumas yra didžiausias. Šio sąrašo pabaigoje, t. y mažiausias skirtumas tarp berniukų ir mergaičių atsakymų, vėl Skandinavijos šalys – Danija, Švedija, gal ne vien todėl, kad poezijos jose mažiausiai...

Lentelė. PISA-2015 tyrimo duomenys: penkios pirmosios/paskutinės šalys pagal tai, kuri 15-mečių moksleivių dalis (%) žino apie poezijos knygas namuose ir merginų bei vaikinų atsakymų skirtumas.

Analizuojant šį šalių sąrašą galima matyti, kad tiesioginio sąryšio tarp šalių moksleivių matematikos ar gamtamokslio raštingumo, skaitymo rezultatų ir „vidutinės“ poezijos knygos turėtojų dalies nėra. Pavyzdžiui, Kosovas (daugelio moksleivių namuose yra poezijos knygų, bet žemi PISA rezultatai visose skalėse) ir Olandija (paskutiniai pagal poezijos knygas namuose, bet gana aukštai pagal matematinio raštingumo ar skaitymo gebėjimus) – gerai iliustruoja skirtingas tendencijas. Tai galima aiškinti skirtingomis šalių kultūrinėmis tradicijomis. Tačiau nors šalys ir labai skiriasi savo „vidutine“ kultūrine moksleivio namų aplinka (matuojama tikėtinu poezijos knygų buvimu moksleivio namuose), tačiau konkrečios šalies atveju poezijos knygos gana stipriai susijusios su moksleivio pasiekimais visose PISA tyrime tirtose skalėse. Tai leidžia teigti, kad kultūrinė šeimos aplinka yra labai stiprus veiksnys, lemiantis moksleivio pasiekimus. Pavyzdžiui, palyginkime dviejų moksleivių grupių – turinčių ir neturinčių poezijos knygų namuose – PISA-2015 matematikos pasiekimus. Labiausiai poezijos knyga vidutinius moksleivių matematinio raštingumo rezultatus „pakelia“ Gruzijoje (net 72 balais), Vengrijoje (69), Prancūzijoje (58) – o tai labai skirtingos šalys. Lietuvoje kultūrinės šeimos aplinkos veiksnio įtaka yra 41 balas. Jis reikšmingas ir kaimyninėse šalyse – Lenkijoje („indėlis“ į moksleivių rezultatus – 43 balai), Latvijoje (42), Estijoje (36), Suomijoje (32). Silpnas šis veiksnys tik keliose šalyse – Kolumbijoje (9), Meksikoje (6), Alžyre (2), JAE (1), Tailande (1). Kodėl taip yra – paaiškinti sunku, o gal nereikia ir bandyti – labai jau toli šios šalys nuo Lietuvos ne tik geografiniame žemėlapyje...

Svarbu, supratus kultūrinės šeimos aplinkos įtaką moksleivio pasiekimams, pažiūrėti Lietuvos rezultatų kaitą pastarąjį dešimtmetį – išnaudoti tai, kad Lietuva PISA tyrimuose dalyvavo 2006, 2009, 2012 ir 2015 metais, ruošiasi dalyvauti 2018 metų tyrime (tas pats klausimas 15-mečiams moksleiviams apie poezijos knygas namuose kartojasi kiekviename tyrimų cikle). Toks žvilgsnis į praeitį pateiktas diagramoje – pavyzdžiui, joje puikiai matosi tas pastovus skirtumas tarp merginų ir vaikinų atsakymų.

Diagrama. PISA 2006–2009–2012–2015 metų tyrimų duomenys: kuri dalis (%) Lietuvos 15-mečių merginų ir vaikinų namuose turi poezijos knygų.

Tačiau tai nėra pagrindinė diagramos mintis. Daugiau nerimo kelia kita tendencija – dalis moksleivių, atsakiusių apie poezijos knygas namuose, nuolat mažėja. 2006 metais teigiamai atsakė apie 70 proc. merginų ir apie 50 proc. vaikinų (oi, net 20 proc. mažiau), o po dešimties metų tokių moksleivių jau buvo tik atitinkamai 59 proc. ir 45 proc. (merginų sumažėjo 11 proc., vaikinų – 5 proc.). Bendra Lietuvos 15-mečių 2006 metų statistika – 60 proc., 2015 m. – jau tik 52 proc. Galima liūdnai pajuokauti – domėjimasis poezija (ar bent žinojimas, kad namuose yra poezijos knyga) mažėja vidutiniškai po 1 proc. per metus. Gal tai yra ir PISA matematinio raštingumo Lietuvos rezultatų kritimo ( 2006 m. – 486 balai, 2015 m. – jau tik 478 balai, kaip tik tas 8 balų skirtumas, kaip ir 8 proc. poezijos knygų namuose) viena iš priežasčių? Silpstant kultūrinei aplinkai namuose, mažėja matematikos pasiekimai. O gal tai tikrai rimtas paaiškinimas ir moksleivių kultūrinės aplinkos reikšmės patvirtinimas?

Norisi patarti švietimo politikams – kartu su žadėtomis tautinėmis uniformomis padovanokite kiekvienam moksleiviui po poezijos knygą (galima net specialią – su 100 eilėraščių). Nesu tikras, kad tai stipriai pakels 2018 metų tarptautinio PISA tyrimo matematinio raštingumo rezultatus, bet bent jau viename šalių sąraše – pagal moksleivių, namuose turinčių poezijos knygų dalį (ir ne tik mergaičių, bet ir berniukų), Lietuva tikrai turėtų būti tarp lyderių... O gal kai kurie moksleiviai tas knygas ir pavartys? Tada ir matematikos, ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai privalės kilti – juk sąryšis tarp matematikos ir poezijos įrodytas!

Dr. Algirdas Zabulionis, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas