Greta Urbonavičiūtė, moksleivė:
„Šiais laikais bendrauti su paaugliais sudėtinga. Vieni populiarūs – „pasikėlę“, kiti – labai draugiški, bet „mėmės“. Dėl šito dalyko dažniausiai ir vyksta patyčios, smurtas. Viskas todėl, kad populiarieji paaugliai nesugeba bendrauti su tais, kurie lyg nematomi tupi savo kampučiuose, nes tikriausiai bijo, kad gali likti taip pat nematomi. Manau, kad geriausia bus, jeigu „pasikėlę“ bendraus su populiariaisiais, o „mėmės“ su tais, kurie jaučiasi nematomi.“
Lukas Girdvainis, 17 m., jaunasis šaulys:
„Manau, kad patyčių ir smurto galima išvengti, jei suprasim tuos žmones, kurie yra nelaimingi, ir priimsim į savo draugų ratą. Tuomet ir į juos požiūris taptų kitoks, nei buvo iki šiol. Manau, reikėtų tai parodyti visai visuomenei – kad ir vaikams reikia ne ką mažesnio užnugario už kitus.“
Jorūnas Čapkauskas, moksleivis:
„Mano nuomonė apie patyčias labai bloga, nes patyčios sužlugdo žmogų beveik visam gyvenimui ir sunaikina jo pasitikėjimą savimi, o žmogus be pasitikėjimo nieko nepasieks, nes juk jis tiesiog bijos kur nors kištis. Tik keletas žmonių atsigauna po patyčių, o kiti taip ir lieka iki gyvenimo galo. Išvengti patyčių įmanoma, jei stipresnis ar populiaresnis drįstų padėti tam, iš kurio tyčiojamasi. Ginti vaikus nuo gyvenimo blogybių, galima tik išsiaiškinus, kas blogai nuo pat kūdikystės laikų, o ne tada, kai vaikas paauga, nes tada jam tai mažiausiai rūpi.“
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
